Gimdos kaklelio vėžys yra antra pagal dažnumą ir trečia pagal mirtingumą moterų vėžinė liga pasaulyje. Lietuvoje situacija nėra kitokia, netgi priešingai – sergamumas gimdos kaklelio vėžiu yra didžiausias, palyginti su visa Europa. Tačiau vėžys neatsiranda per valandą, kelias dienas ar net kelis mėnesius. Jis vystosi palengva, tarsi suteikdamas žmogui laiko patį save nugalėti. Apie galimą vėžio atsiradimą perspėja tam tikros būklės. Todėl būtina jas nustatyti ir gydant užkirsti kelią vėžiui

Kaip žinome, gimda yra neporinis vidinis moters lytinis organas, esantis apatinėje pilvo dalyje. Viršutinė plačioji gimdos dalis pereina į siaurą apatinę dalį – gimdos kaklelį, kurio viduje yra gimdos kaklelio kanalas.

gimdos kaklelio anatomija.jpg - 33.23 Kb

Gimdos kaklelis sudarytas iš dviejų epitelio tipų: vienas jų daugiasluoksnis plokščias epitelis, šviesiai rausvos spalvos. Cilindrinis epitelis dengia gimdos kaklelio kanalą, jis yra ryškesnės raudonos spalvos. Vieta, kur susisiekia šios dvi skirtingų epitelių rūšys, vadinama jungtimi. Šių epitelių pakitimai arba buvimas „ne jiems skirtoje vietoje“ gali nesukelti jokių specifinių simptomų arba ilgainiui progresuoti iki vėžio.

normal-cervix-by-colposcopy.jpg - 6.91 Kb

Gimdos kaklelio žaizda (erozija) – visuomenėje plačiai vartojamas terminas. Ši sąvoka yra plati, nes gali apimti ir gimdos kaklelio ektopijų, ir gimdos kaklelio epitelio displaziją ar kitą ikivėžinę būklę.
Esant ikivėžiniams ar net ankstyviems vėžiniams gimdos kaklelio epitelio pakitimams, moteris nejaučia jokių specifinių ar nerimą keliančių simptomų ir retai kuri kreipiasi į gydytojus. Todėl yra labai svarbi profilaktinė ginekologinė apžiūra, kurios metu gydytojas nesunkiai pastebės gimdos kaklelyje vykstančius pokyčius bei nustatys šių pakitimų laipsnį.

gimdos kaklelio erozija.jpg - 31.65 Kb

Vienas tyrimo būdų – kolposkopija. Jos metu su specialiai pritaikytu instrumentu, vadinamu kolposkopu, yra apžiūrimas gimdos kaklelis ir nustatoma pakitimų vieta.

kolposkopija.jpg - 43.01 Kb

Toliau atliekamas citologinis tyrimas, dar vadinamas Pap testu, tai vienas pagrindinių tyrimų. Jo metu šepetėliu ar mentele imamos gimdos kaklelio paviršinės ląstelės ir uždedamos ant specialaus stiklelio, kuris, tinkamai paruošus, siunčiamas į laboratoriją, ten yra vertinami pakitimai. Šio tyrimo metu yra nustatomos pakitusios ląstelės.

pap tyrimas.jpg - 33.83 Kb

Kadangi citologinio tyrimo rezultatai neretai gali būti klaidingai teigiami, būtina atlikti biopsiją ir histologinį medžiagos tyrimą. Biopsijos metu imamas mažas gabalėlis audinio ir atliekamas histologinis tyrimas. Jeigu neįmanoma įvertinti viso nesveiko pakitusio kaklelio audinio, atliekama konizacija. Tai chirurginė intervencija (daroma bendroji narkozė), kurios metu paimamas gimdos kaklelio kūgio formos audinys ir ištiriamas mikroskopu.

gimdos kaklelio biopsija.jpg - 47.44 Kb

Mokslininkai įrodė, kad vienas svarbiausių gimdos kaklelio vėžio rizikos veiksnių yra žmogaus papilomos viruso (ŽPV) infekcija gimdos kaklelyje. Virusas patenka ant išorinių gimdos kaklelio ląstelių, kur puikiai prisitaiko prie žmogaus organizmo ir išsilaiko keletą metų. Vėliau dėl neaiškių priežasčių jis šias ląsteles pažeidžia. Paprastai moterys nežino, kad yra užsikrėtusios šiuo virusu, nes jis nesukelia jokių ligos požymių. ŽPV testą dažniausiai rekomenduojama atlikti, kai citologinio tyrimo metu randamos nenustatytos reikšmės plokščiojo ar liaukinio epitelio ląstelės (ASC, AGC).

hpv-virus.jpg - 18.36 Kb

Gimdos kaklelio kondilomos yra viena iš dažniausių lytiniu keliu plintančių ligų. Pagrindinė kondilomų atsiradimo priežastis yra infekcija. Daugelį metų buvo manoma, jog kondilomos yra lytiniu keliu plintančios venerinės ligos gonorėjos padarinys. Pastaruoju metu tai paneigta ir tiksliai nustatyta, jog kondilomų atsiradimą sukelia žmogaus papilomos virusas.

kaklelio kondiloma.jpg - 37.12 Kb

Gimdos kaklelio polipas – tai dažniausias gėrybinis augliukas, augantis iš gimdos kaklelio kanalo. Labai retai tai gali būti gimdos kaklelio vėžio ankstyvas simptomas. Gimdos kaklelio polipai dažniausiai atsiranda gimdžiusioms moterims menopauzės metu.Paprastai gimdos kaklelio polipai nesukelia jokių simptomų. Tačiau gali pasireikšti kraujavimu po lytinių santykių. Gali pasirodyti kraujingų, vandeningų išskyrų moterims menopauzės metu ar tarp menstruacijų.

 

Gimdos kaklelio endometriozė – tai nepiktybinis susirgimas, kurio metu už gimdos ribų atsiranda į gimdos gleivinę panašaus audinio. Endometrioze serga apie 10 proc. moterų. Endometriozė – viena dažniausių ginekologinių ligų.

gimdos kaklelio endpmetrioz.jpg - 27.10 Kb

Gimdos kaklelio uždegimas dar vadinamas endocervicitu. Tai gana dažnas ginekologinis susirgimas, kurį bent kartą gyvenime patiria daugelis moterų. Tai pavojinga liga, kurios komplikacijos gali baigtis moters nevaisingumu, todėl būtina žinoti, kaip šį uždegimą atpažinti, kad būtų galima kuo skubiau pradėti gydymą.
Gimdos kaklelio uždegimas pirmiausia pasireiškia perštėjimo,  jausmu makštyje. Taip pat pakinta išskyrų išsiskyrimas iš makšties. Sergant endocervicitu išskyrų išsiskiria daugiau, jos dažniausiai būna blogo kvapo, gali pakisti išskyrų spalva. Jos gali būti gelsvos, žalsvos, pūlingos. Kartais pacientės skundžiasi skausmu, maudimu pilvo apačioje.

cervicitas.jpg - 27.48 Kb

Laiku diagnozavus endocervicitą ir pradėjus teisingą gydymą, ligos prognozė dažniausiai yra gera -pacientės visiškai pasveiksta.

Diagnozė ASC, AGC reiškia, kad citologinio tyrimo metu rastos nenustatytos reikšmės plokščiojo ar liaukinio epitelio ląstelės, t.y. kai specialistas tikslios diagnozės negali rašyti dėl nepakankamo pakitusių ląstelių kiekio ar pakitimų kriterijų trūkumo. ASCUS terminas naudojamas apibūdinti ląsteles, kurių pokyčiai didesni už reaktyvius, bet dar neliudija apie ikinavikinius pokyčius.

ascus.jpg - 45.86 Kb

ASC-US diagnozei tikslinti rekomenduojama atlikti ŽPV DNR tyrimą kartu su PAP tyrimu arba kartoti PAP po 4-6 mėn. ŽPV tyrimui gimdos kaklelio ėminys tyri būti imamas į skystąją terpę. Pagal ASCCP* diagnozavus ASC  ir infekuotumą ŽPV, gimdos kaklelio intraepitelinių pakitimų tikimybė yra 18 kartų didesnė nei ŽPV(-) atvejais, tuomet tikslinga atlikti kolposkopiją.

Gimdos kaklelio plokščiojo epitelio ląstelių ikivėžiniams pokyčiams apibūdinti dabar vartojami terminai ,,nežymūs plokščialąsteliniai intraepiteliniai pokyčiai’’ – tarptautinė santrumpa LSIL (angl. low grade sguamous intraepithelial lesion) ir ,,žymūs plokščialąsteliniai intraepiteliniai pokyčiai’’ – tarptautinė santrumpa HSIL (high grade sguamous intraepithelial lesion). Nustačius LSIL ar HSIL pokyčus, gali būti atlikta gimdos kaklelio biopsija, t.y. paviršinių ir gilesnių kaklelio audinių išpjovimas ir jų po specialaus paruošimo ištyrimas mikroskopu.

hsl.jpg - 43.27 Kb

Gimdos kaklelio ligų ir ikivėžinių pokyčių gydymas priklauso nuo daugelio veiksnių. Pirmiausia nuo to, kokie – nežymūs (LSIL) ar žymūs (HSIL) – intraepiteliniai pokyčiai nustatyti atlikus PAP testą. Svarbu ir tai, kaip šie pokyčiai įvertinti – nedidelio, vidutinio ar didelio laipsnio. Reikšmės turi moters amžius, bendra jos sveikatos būklė, jos noras ar nenoras ateityje turėti vaikų.

Gali būti naudojama kriochirurgija (nušaldymas), kauterizacija (prideginimas elektros kilpa, kitaip vadinama diatermija), lazerio chirurgija. Šiais gydymo būdais pakitęs audinys sunaikinamas, neliečiant sveiko audinio. Atliekant kilpinę elektrochirurginio šalinimo procedūrą ar gimdos kaklelio konizaciją, pašalinami ir giliau esantys gimdos kaklelio audiniai, t. y. iš karto atliekamas ir gydymas, ir biopsija.

 

Moterys, kurioms buvo nustatyti ir išgydyti gimdos kaklelio ikivėžiniai pokyčiai, ateityje ir toliau turėtų reguliariai tikrintis pas ginekologą, joms turėtų būti reguliariai atliekamas ginekologinis tyrimas ir PAP testas.

Kai kuriais atvejais moteriai gali būti atliekama histerektomija (gimdos pašalinimas), ypač jei pakitusių ląstelių randama gimdos kaklelio kanale. Šis chirurgijos metodas taikomas daugiausia tada, kai moteris ateityje nesiruošia turėti vaikų.