Krūtų tyrimai

Ankstyvo krūties vėžio nustatymo esmė – surasti šią ligą, kol neišryškėjo simptomai. Kuo vėliau nustatoma liga, tuo ryškesni požymiai ir liga toliau pažengusi. Anksčiau nustačius ligą, navikas nespėja išplisti į limfmazgius ir tolimus organus.
Krūties auglio dydis ir išplitimo lygis yra svarbiausi prognostiniai faktoriai – tikimybė ilgiau gyventi pacientei. Anksti nustačius krūties vėžį žymiai padidėja tikimybė pilnai išgydyti ligą. Neabejojama, kad ankstyva diagnostika gelbsti šimtus gyvybių kiekvienais metais, ir dar daugiau galėtų būti išgelbstima, jei moterys ir jų gydytojai labiau atkreiptų dėmesį į ankstyvos diagnostikos naudą.

Vaizdo rezultatas pagal užklausą „маммолог“
Moterys nuo 40 metų amžiaus turėtų atlikti mamogramas kiekvienais metais, kol jų sveikata gera.
Kasmetinių mamogramų atlikimo svarba nemažėja. Tyrimai pavirtina, kad moterims tai svarbu atlikti nuo 40 m. Moterys jaučiasi labiau užtikrintos, kad joms bus laiku nustatytas krūties navikas. Nors tai nėra šimtaprocentinis tyrimas, šis tyrimas yra labai vertingas sumažinti kančias dėl krūtų vėžio.
Mamogramos kasmet turėtų būti tęsiamos kol moters sveikata yra pakankamai stipri. Sergant sunkiomis lėtinėmis ligomis – širdies lėtiniu nepakankamumu, inkstų nepakankamumu, išreikštais smegenų veiklos sutrikimais turėtų pasitarti su gydytoju, ar verta atlikti šį tyrimą. Amžius savaime nėra apribojimas.
Moterys nuo 20 iki 30 m. turėtų būti apžiūrimos gydytojo kasmet.
Krūtų apžiūra papildo mamogramų duomenis, suteikia galimybę moterims aptarti su gydytoju krūtų pasikeitimus, ankstyvą diagnostiką, krūtų vėžio rizikos faktorius. Galima apžiūra ir prieš mamogramų ar krūtų echoskopijos atlikimą. Moterims turėtų būti suteikta informacija apie apžiūros ir savičiuopos privalumus ir trūkumus, joms paaiškinta, ką normaliai turėtų jausti apčiuopdama savo krūtis. Krūties vėžio tikimybė labai maža dvidešimtmetėms, tačiau palaipsniui didėja su amžiumi. Rekomenduojama neatidėliojant kreiptis į gydytoją atsiradus pakitimams krūtyse.

Moterys turėtų kreiptis į gydytoją nedelsiant, jei pastebi pasikeitimus krūtyse.
Krūtų savityra yra pasirinkimo būdas nuo 20 m. amžiaus.
Krūtų savityra nustatant krūties vėžį nėra tokia veiksminga, kaip gali atrodyti iš karto. Vienos moterys krūtis apsižiūri reguliariai (kartą per mėnesį) ir jaučiasi gerai, tai darydamos sistemingai. Kitos tai atlieka nereguliariai, dažniausiai duše ar persirenkdamos. Kartais moterys nerimauja, ar tai atlieka teisingai. Tačiau reguliarus savęs apžiūrėjimas yra vienintelis būdas pajausti, kaip krūtis čiuopiasi normaliai ir anksti pajausti pasikeitimus. Savityros esmė – kuo anksčiau kreiptis į gydytojus atsiradus pirmiems pasikeitimams.

Savityros apmokymo esmė – teisingai apčiuopti visą krūtį, nepalikti neapžiūrėto krūties audinio, suvokti, kaip krūtis čiuopiant jaučiama normaliai. Jei apčiuopiamas krūtyje darinys, krūtis padidėja, pasikeičia jos forma, oda parausta ar įsitraukia, pasikeičia spenelis, atsiranda išskyros iš spenelio kitokios, negu pienas (tepa liemenėlę), reikia tuoj kreiptis į gydytoją. Prisiminkite, kad dauguma pakitimų dar nereiškia krūties vėžio.
Moterys, kurioms padidinta rizika susirgti krūties vėžiu (augliai šeimoje, genetinis polinkis, persirgtas krūties vėžys) turėtų pasitarti su gydytoju, kada ir kokius, galimai papildomus, tyrimus atlikti.
Tikimybė susirgti krūties vėžiu labiau padidėja nuo 40m. Kai kurioms moterims rizika yra didesnė. Kokius tyrimus atlikti ir kokiu laiku reikėtų aptarti su gydytoju individualiai.

Rizikos faktoriai, kurių negalima pakeisti

Lytis – moterys serga krūties vėžiu 100 kartų dažniau, negu vyrai.
Amžius – vyresnėms, negu 50m. tenka apie 77 procentai visų krūties vėžio atvejų
Genetiniai rizikos faktoriai – tyrimai įrodė, kad 10% krūties vėžio atvejų yra paveldimi, dauguma dėl mutacijų BRCA1 ir BRCA2 genuose. Normoje šie genai gamina proteinus, kurie neleidžia ląstelėms neribotai augti. Jei asmuo paveldi pakitusį geną, rizika susirgti krūties vėžiu yra padidinta.
Šeimos istorija – jei krūties vėžiu sirgo artima giminaitė (mama, sesuo, senelė, teta) iš mamos ar tėvo pusės iki 50m. amžiaus. Rizika didesnė, jeigu sirgo mama ar sesuo; jeigu du ar daugiau giminaičių sirgo krūties ar kiaušidžių vėžiu; giminėje vienas ar daugiau giminaičių sirgusių abiem vėžiais; šeimoje vyriškis sirgo krūties vėžiu.
Jei krūties vėžiu sirgo vienas pirmos eilės (mama, sesuo, duktė) giminaitis, rizika padidėja 2 kartus, du artimi giminaičiai – 5 kartus.
Jei moteris sirgo vienos krūties vėžiu, susirgti kitos krūties vėžiu tikimybė yra 3-4 kartus didesnė.
Jei krūties mėginio metu nustatyti proliferaciniai pokyčiai ar hiperplazija, rizika padidėja 1,5-2k., jei atipija – 4-5k. Jei randami fibrocistiniai pokyčiai be proliferacijos – rizika susirgti krūties vėžiu nedidėja
Buvęs krūties apšvitinimas – jei buvo taikytas spindulinis gydymas į krūties sritį (kaip kad gydant dėl limfomos), rizika padidėja ryškiai.
Menstruacijų laikas – jei mėnesinės prasidėjo iki 12m., ir baigėsi po 50m., rizika susirgti krūties vėžiu truputį padidėja.

Rizikos faktoriai, susiję su gyvenimo būdu

Peroraliniai kontraceptikai – neseniai patvirtinti tyrimai parodė, kad šių preparatų vartojimas gali truputį padidinti riziką susirgti krūties vėžiu. Nustojus vartoti, po 10 metų rizika susilygina su nevartojusiomis. Ar vartoti šiuos kontraceptikus, reikėtų pasitarti su gydytoju.
Negimdžiusioms, ar gimdžiusioms pirmą kartą po 30m. amžiaus truputį padidinta rizika susirgti krūties vėžiu.
Abortai – nėra įrodyta, kad tai padidintų riziką sirgti krūties vėžiu.
Pakaitinė hormonų terapija – šie medikamentai gali padidinti riziką sirgti krūties vėžiu, tai labiau galioja kombinuotiems preparatams. Estrogeninių preparatų paveikis krūtims mažesnis, tačiau progestinai reikalingi apsaugoti gimdą nuo nepageidaujamo estrogenų poveikio gimdai. Vartojant šiuos preparatus padidėja tikimybė, kad krūties navikas bus aptiktas vėlesnėje stadijoje, nes sumažėja mamogramų diagnostikos efektyvumas. Tyrimai rodo, kad nustojus taikyti pakaitinę hormonų terapiją po 5 m. rizika susilygina su nevartojusių. Pakaitinė hormonų terapija gali turėtii ir kitokį poveikį, tiek reikalingą, tiek nepageidaujamą, todėl būtina pasitarti su gydančiu ginekologu prieš vartojant šiuos medikamentus.
Ilgalaikis maitinimas krūtimi, manoma, sumažina riziką susirgti krūties vėžiu.
Alkoholis turi tiesioginį ryšį su krūties vėžio rizika. Kasdien gausiau išgeriančioms moterims rizika padidėja 1,5k.
Tyrimai tiesiogiai nesieja rūkymo su krūties vėžiu, tačiau rūkyti nepatartina, nes rūkymas sukelia kvėpavimo takų vėžį, širdies ir kvėpavimo sistemos ligas.
Nutukimas, ypač menopauzėje, manoma, padidina riziką. Duomenys nėra pilnai aiškūs. Tikimybė susirgti krūties vėžiu padidėja, jei nutunkama brandaus amžiaus, tačiau neturi esminės įtakos, jei viršsvoris yra nuo vaikystės. Tyrimai neįrodo tiesioginio ryšio tarp krūties navikų ir dietos. Manoma, kad gausesnis riebalų vartojimas padidina rizika, tačiau taip esti išvystytose šalyse, kur riziką lemia daugiau faktorių, kaip mažas judrumas, kitų maisto medžiagų vartojimas, genetiniai faktoriai. Reikėtų vengti gausiai valgyti riebią mėsą, juolab tai gali paskatinti širdies ir kraujagyslių ligų vystymąsi.
Fizinio aktyvumo įtaka rizikai yra tyrinėjama, manoma, kad sveikas fizinis krūvis sumažina riziką. Aktyvios treniruotės jaunystėje gali ilgam sumažinti riziką sirgti navikais.
Aplinkos tarša, galvojama, turi neigiamą įtaką sveikatai, tačiau jos poveikis krūtų ligoms yra tyrinėjamas. Nėra duomenų, kad dezodorantų naudojimas ir liemenėlės nešiojimas sukeltų krūties navikus.


Krūtų savityra

Apčiuopiant krūtis reikėtų atsigulti ant nugaros, padėti dešinę ranką po galva. Atsigulus krūties audinys pasiskirsto tolygiai ir suplonėja, todėl apčiuopti lengviau. Čiuopimui naudokite tris vidurinius kairės rankos pirštus, jų pagalvėlėmis cirkuliariais 1-2cm judesiais čiuopkite krūtį. Čiuopiant taikomi trys spaudimo laipsniai.
Švelniai spaudžiant jaučiama oda ir paviršiniai audiniai, stipriau spaudžiant jaučiamas gilesnis krūties audinys, tvirtai spaudžiant jaučiama liauka, esanti prie krūtinės ląstos sienos. Tuo pat būdu apčiuopkite kairę krūtį. Kietesnis liaukos kraštas pagal apatinį kraštą jaučiamas visoms moterims ir tai yra normalu. Jei turite abejonių, kaip teisingai čiuoptis krūtis, kreipkitės į gydytoją.

Visos moterys per 20 m. kiekvieną mėnesį turi pačios atlikti krūtų apžiūrą, rekomenduotina tuo pačiu mėnesinių ciklo metu, geriausia pirmą ar antrą dieną po mėnesinių.

Antras žingsnis – gydytojo konsultacijos. Kiekviena moteris nuo 20 iki 30 metų kas 1–2 metus turėtų pasitikrinti krūtis pas krūtų specialistą – mamologą, o nuo 40 metų rekomenduojama tikrintis kasmet.

Trečias žingsnis – tyrimai echoskopu ir/arba mamografu. Šiuos tyrimus turi paskirti konsultuojantis gydytojas.

Krūtų echoskopija – svarbiausias jaunų moterų (iki 30 metų) krūtų tyrimas. Jis leidžia diagnozuoti ne tik nepiktybinius ar piktybinius auglius, bet ir cistas, trauminius, uždegiminius pokyčius. Echoskopija – tinkamas būdas tirti krūtis su implantais.

Krūtų echoskopija  labai svarbi ankstyvai krūtų vėžio diagnostikai, ypač jaunesnėms,  20–40 metų, moterims.  Joms echoskopiją rekomenduojama atlikti bent kartą per metus, o vyresnėms nei 40 metų moterims atliekama ir mamografija, ir  echoskopija siekiant palyginti tyrimų rezultatus.

Mamografija – tai krūtų rentgeno tyrimas, kuriuo galima aptikti smulkių židininių  pakitimų krūtyse. Daugiau kaip 70 proc. visų krūties vėžio atvejų nustatoma vyresnėms nei 40 metų moterims. Pastaruosius 5 metus krūtų vėžys „jaunėja”, todėl ypatingas dėmesys krūtims turėtų būti skiriamas jau nuo 25–30 m
etų. Krūtų rentgeno tyrimo metu galima pastebėti neapčiuopiamus pakitimus, kuriuos būtų įmanoma apčiuopti tik praėjus 1,5–2 metams.

Jaunesnėms nei 30 metų moterims rentgeno tyrimas atliekamas rečiau, jų krūtų audinys yra tankus ir pakitimai su mamografijos  pagalba sunkiau pastebimi. Tačiau jei kas nors iš giminių serga krūties vėžiu ir yra pakitimų krūtyse, konsultuojantis gydytojas gali skirti mamografiją ir jaunesnėms moterims.

Vienas svarbiausių ir tiksliausių diagnostikos metodų – citomorfologinis punktato iš krūtų tyrimas. Konsultuojantis gydytojas aklai arba ultragarsu plonos adatos punkcijos  metu aspiruoja medžiagą iš pakitusio krūties audinio. Paimtą medžiagą tiria gydytojas patologas. Jis atlieka citomorfologinio aspirato tyrimą.