Gimdos kaklelio vėžys yra antra pagal dažnumą ir trečia pagal mirtingumą moterų vėžinė liga pasaulyje. Lietuvoje situacija nėra kitokia, netgi priešingai – sergamumas gimdos kaklelio vėžiu yra didžiausias, palyginti su visa Europa. Tačiau vėžys neatsiranda per valandą, kelias dienas ar net kelis mėnesius. Jis vystosi palengva, tarsi suteikdamas žmogui laiko patį save nugalėti. Apie galimą vėžio atsiradimą perspėja ikivėžinės būklės. Todėl būtina jas nustatyti ir gydant užkirsti kelią vėžiui.
Gimda yra neporinis vidinis moters lytinis organas, esantis apatinėje pilvo dalyje. Viršutinė plačioji gimdos dalis pereina į siaurą apatinę dalį – gimdos kaklelį, kurio viduje yra gimdos kaklelio kanalas.
Gimdos kaklelis sudarytas iš dviejų epitelio tipų: vienas jų daugiasluoksnis plokščias epitelis, šviesiai rausvos spalvos. Cilindrinis epitelis dengia gimdos kaklelio kanalą, jis yra ryškesnės raudonos spalvos. Vieta, kur susisiekia šios dvi skirtingų epitelių rūšys, vadinama jungtimi. Šių epitelių pakitimai arba buvimas „ne jiems skirtoje vietoje“ gali nesukelti jokių specifinių simptomų arba ilgainiui progresuoti iki vėžio.
Gimdos kaklelio žaizdelė (erozija) – visuomenėje plačiai vartojamas terminas. Ši sąvoka yra plati, nes gali apimti ir gimdos kaklelio ektopiją, ir ektropioną, ir gimdos kaklelio epitelio displaziją, ar kitą ikivėžinę būklę.
Esant ikivėžiniams, ar net ankstyviems vėžiniams gimdos kaklelio epitelio pakitimams, moteris nejaučia jokių specifinių, ar nerimą keliančių simptomų ir retai kuri kreipiasi į gydytojus. Todėl yra labai svarbi profilaktinė ginekologinė apžiūra, kurios metu gydytojas nesunkiai pastebės gimdos kaklelyje vykstančius pokyčius bei nustatys šių pakitimų laipsnį.
Vienas tyrimo būdų – kolposkopija, arba videokolposkopija. Jos metu su specialiai pritaikytu instrumentu, vadinamu kolposkopu, yra apžiūrimas gimdos kaklelis ir nustatoma pakitimų vieta.
Kolposkopas tai optinis prietaisas, kurio pagalba mažas gimdos kaklelio vaizdas gali būti ženkliai padidintas dėl ko aptinkami net patys mažiausi epitelio pakitimai. Tyrimas kolposkopu neskausmingas, nes prietaisas nesiliečia prie gimdos kaklelio, ar makšties paviršiaus, gydytojas žiūri į gimdos kaklelį iš tolo, naudodamas mikroskopo principą, kai labai maži objektai yra išdidinami optikos pagalba.
Videokolposkopija vadinamas kolposkopijos tyrimas, kai vaizdas, kurį mato gydytojas perduodamas tiesiogiai į monitorių, ir jį kartu su gydytoju gali stebėti pati pacientė.
Kolposkopijos metu gimdos kaklelis sutepamas įvairiais tirpalais. Taip gimdos kaklelio paviršius yra nuvalomas ir jis tampa tinkamas įvertinimui. Gimdos kaklelio nuvalymas naudojant acto rūgšties tirpalą leidžia tiksliai įvertinti gimdos kaklelio epitelio pasikeitimo zoną, įtarti audinių pokyčius, pamatyti patologines dėmes, kraujagyslių įaugimą ir kitus sveikam gimdos kakleliui nebūdingus pakitimus. Kolposkopinio tyrimo metu aptinkami ikivėžiniai gimdos kaklelio pakitimai. Gimdos kaklelis dažomas Liugolio tirpalu (jodo) tam, kad gydytojas aiškiau matytų pakitimų ribas, kadangi sveikas ir nesveikas gimdos kaklelio audinys nusidažo nevienodai.
Esant gimdos kaklelio pakitimams iš įtartinos vietos specialiomis žnyplėmis nugnybamas, arba išpjaunamas mažas audinio gabaliukas. Tai vadinama gimdos kaklelio biopsija. Jis vėliau atiduodamas į histologijos laboratoriją ištyrimui. Gimdos kaklelio biopsija visuomet atliekama kolposkopo kontrolėje. Jeigu įtartinos vietos yra kelios, iš kiekvienos jų imama gimdos kaklelio biopsija. Gimdos kaklelio biopsija- tai visai neskausminga procedūra. Jai nereikia jokio specialaus pacientės pasiruošimo. Vienintelė sąlyga: makštyje ir gimdos kaklelyje neturi būti ūmaus uždegimo. Dažniausiai po gimdos kaklelio biopsijos atsiradusi žaizdelė kraujuoja neilgai. Užtenka susilaikyti nuo lytinių santykių apie vieną savaitę, ir likusi po biopsijos žaizdelė sugyja pati. Labai retais atvejais iš žaizdelės kraujuoja ilgiau nei tris dienas, arba kraujavimas būna gausesnis nei per mėnesines, ir tuomet būtinai reikia kreiptis į gydytoją ginekologą ir gimdos kaklelio biopsijos vietą susiūti.
Svarbus gimdos kaklelio tyrimas, kuris yra plačiausiai taikomas, nes jam nereikalingas joks papildomas prietaisas, tai onkocitologinis tyrimas, dar vadinamas Pap arba Papanikolau.
Onkocitologinio tyrimo metu šepetėliu ar mentele imamos gimdos kaklelio paviršinės ląstelės ir uždedamos ant specialaus stiklelio, arba patalpinamos į specialią skystą terpę. Toks mėginys siunčiamas į laboratoriją, kur yra vertinami ląstelių pakitimai. Šio tyrimo metu yra nustatoma ar ląstelės yra pakitusios ir kaip pakitusios, taip pat įvertinama kiek yra piktybinių ląstelių.
Onkocitologinio tyrimo rezultatai neretai gali būti klaidingai teigiami. Gavus nenormalų PAP tyrimo rezultatą, būtina atlikti gimdos kaklelio kolposkopiją ir biopsiją. Biopsijos metu paimtas mažas gabalėlis audinio atitinkamai pasluoksniui tiriamas laboratorijoje, kur ir atliekamas histologinis ar histocheminis tyrimas. Jeigu neįmanoma įvertinti viso nesveikai pakitusio kaklelio audinio, atliekama gimdos kaklelio konizacija. Tai chirurginė intervencija (atliekama dažnai su trumpalaike sedacija), kurios metu išpjaunamas gimdos kaklelio kūgio formos audinys ir laboratorijoje ištiriamas mikroskopu.
Mokslininkai įrodė, kad vienas svarbiausių gimdos kaklelio vėžio rizikos veiksnių yra žmogaus papilomos viruso (ŽPV) infekcija gimdos kaklelyje. Virusas patenka ant išorinių gimdos kaklelio ląstelių, kur puikiai prisitaiko prie žmogaus organizmo ir kartais išsilaiko net keletą metų. Kažkuriuo momentu dėl neaiškių priežasčių jis šias ląsteles pažeidžia. Paprastai moterys nežino, kad yra užsikrėtusios šiuo virusu, nes jis nesukelia jokių ligos požymių. ŽPV testą dažniausiai rekomenduojama atlikti, kai citologinio tyrimo metu randamos nenustatytos reikšmės plokščiojo ar liaukinio epitelio ląstelės (ASC-US, AGC).
Gimdos kaklelio kondilomos yra viena iš dažniausių lytiniu keliu plintančių ligų. Pagrindinė kondilomų atsiradimo priežastis yra infekcija. Daugelį metų buvo manoma, jog kondilomos yra lytiniu keliu plintančios venerinės ligos gonorėjos padarinys. Pastaruoju metu tai paneigta ir tiksliai nustatyta, jog kondilomų atsiradimą sukelia žmogaus papilomos virusas.
Gimdos kaklelio polipas – tai dažniausias gėrybinis auglys, augantis iš gimdos kaklelio kanalo. Labai retai jis gali supiktybėti. Gimdos kaklelio polipai dažniau atsiranda gimdžiusioms moterims menopauzės metu. Paprastai gimdos kaklelio polipai nesukelia jokių simptomų. Tačiau gali pasireikšti kraujavimu po lytinių santykių. Gali kartais pasirodyti kraujingų, vandeningų išskyrų tarp menstruacijų, ar menopauzės metu.
Gimdos kaklelio endometriozė – tai nepiktybinis susirgimas, kurio metu už gimdos ribų atsiranda į gimdos gleivinę panašaus audinio. Endometrioze serga apie 10 procentų moterų. Endometriozė – viena dažniausių ginekologinių ligų.
Gimdos kaklelio uždegimas dar vadinamas endocervicitu. Tai gana dažnas uždegiminis ginekologinis susirgimas, kurį bent kartą gyvenime patiria daugelis moterų. Endocervicitas -tai pavojinga liga, kurios komplikacijos gali baigtis moters nevaisingumu, todėl būtina žinoti, kaip šį uždegimą atpažinti, kad būtų galima kuo skubiau pradėti gydymą.
Gimdos kaklelio uždegimas pirmiausia pasireiškia perštėjimo, jausmu makštyje. Taip pat pakinta išskyrų išsiskyrimas iš makšties. Sergant endocervicitu išskyrų išsiskiria daugiau, jos dažniausiai būna blogo kvapo, gali pakisti išskyrų spalva. Jos gali būti gelsvos, žalsvos, pūlingos, vandeningos. Kartais pacientės skundžiasi skausmu, maudimu pilvo apačioje.
Laiku diagnozavus endocervicitą ir pradėjus teisingą gydymą, ligos prognozė dažniausiai yra gera -pacientės visiškai pasveiksta.
Diagnozė ASC, AGC reiškia, kad citologinio tyrimo metu rastos nenustatytos reikšmės plokščiojo ar liaukinio epitelio ląstelės, t.y. kai specialistas tikslios diagnozės negali rašyti dėl nepakankamo pakitusių ląstelių kiekio ar pakitimų kriterijų trūkumo. ASC-US terminas naudojamas apibūdinti ląsteles, kurių pokyčiai didesni už reaktyvius, bet dar neliudija apie ikivėžinius pokyčius.
ASC-US diagnozei tikslinti rekomenduojama atlikti žmogaus papilomos viruso (ŽPV) DNR tyrimą kartu su PAP tyrimu arba galima kartoti PAP po 4-6 mėnesių. ŽPV tyrimui gimdos kaklelio ėminys turi būti imamas tik į skystąją terpę. Pagal ASCCP (http://www.asccp.org/asccp-guidelines) diagnozavus ASC -US ir infekuotumą ŽPV, gimdos kaklelio intraepitelinių pakitimų tikimybė yra 18 kartų didesnė nei neaptikus ŽPV . Visais tokiais atvejais tikslinga atlikti kolposkopiją.
Gimdos kaklelio plokščiojo epitelio ląstelių ikivėžiniams pokyčiams apibūdinti dabar vartojami terminai ,,nežymūs plokščialąsteliniai intraepiteliniai pokyčiai’’ – tarptautinė santrumpa LSIL (angl. low grade sguamous intraepithelial lesion) ir ,,žymūs plokščialąsteliniai intraepiteliniai pokyčiai’’ – tarptautinė santrumpa HSIL (high grade sguamous intraepithelial lesion). Nustačius gimdos kaklelio onkocitologinio tyrimo metu LSIL ar HSIL pokyčus, turi būti atlikta gimdos kaklelio biopsija, t.y. paviršinių ir gilesnių kaklelio audinių išpjovimas ir jų po specialaus paruošimo ištyrimas mikroskopu.
Gimdos kaklelio ligų ir ikivėžinių pokyčių gydymas priklauso nuo daugelio veiksnių. Pirmiausiai nuo to, kokie – nežymūs (LSIL) ar žymūs (HSIL) – intraepiteliniai pokyčiai nustatyti atlikus PAP testą. Svarbu ir tai, kaip šie pokyčiai įvertinti – nedidelio, vidutinio ar didelio laipsnio. Reikšmės turi moters amžius, bendra jos sveikatos būklė, jos noras ar nenoras ateityje turėti vaikų.
Gali būti naudojama kriochirurgija (nušaldymas), kauterizacija (prideginimas elektros kilpa, kitaip vadinama diatermija), lazerio chirurgija. Šiais gydymo būdais pakitęs audinys sunaikinamas, neliečiant sveiko audinio. Didesnių pažeidimų atvejais, atliekant kilpinę elektrochirurginio šalinimo procedūrą ar gimdos kaklelio konizaciją, pašalinami ir giliau esantys gimdos kaklelio audiniai, t. y. iš karto atliekamas ir gydymas, ir biopsija.
Moterys, kurioms buvo nustatyti ir išgydyti gimdos kaklelio ikivėžiniai pokyčiai, ateityje ir toliau turėtų reguliariai tikrintis pas ginekologą, joms turėtų būti reguliariai atliekamas ginekologinis tyrimas ir onkocitologinis gimdos kaklelio (PAP) tyrimas.
Kai kuriais retais atvejais moteriai gali būti atliekama histerektomija (gimdos pašalinimas), ypač jei pakitusių ląstelių randama gimdos kaklelio kanale. Šis chirurgijos metodas taikomas daugiausia tada, kai moteris ateityje nesiruošia turėti vaikų.