Kontracepcija

Moteris būna vaisinga apie 40 metų. Šiais laikais kontraceptinės priemonės atlieka svarbų vaidmenį šeimos planavime. Mūsų klinikoje yra teikiamos konsultacijos apie kontraceptines priemones, mes Jums galime padėti išsirinkti optimalią apsisaugojimo nuo nepageidaujamo nėštumo priemonę.

Visus kontraceptinius metodus galima būtų suskirstyti į hormoninius ir nehormoninius metodus. Hormoniniai metodai: kontraceptinės tabletės, kontraceptinis pleistras, kontraceptinis žiedas, injekcijos, Mirena spiralė. Nehormoniniai metodai: Prezervatyvai, vario spiralė, spermicidai, vaisingų dienų skaičiavimas, sterilizacija, akto nutraukimas.
Kiekviena moteris turi išsirinkti jai labiausiai priimtiną metodą. Europoje daugiausiai naudojamos apsisaugojimo priemonės yra kontraceptinės tabletės ir prezervatyvai.

Kontracepcijos metodai

Jei gyveni lytinį gyvenimą ir kol kas neketini turėti vaikų, turi pasirinkti Tau ir Tavo partneriui priimtiniausią kontracepcijos metodą – taip galėsi jaustis saugesnė ir planuoti savo asmeninį bei profesinį gyvenimą. Rizika planuojant šeimą nepateisinama, o kontracepcija sudaro galimybę moteriai turėti kūdikį būtent tada, kai ji to nori pati. Egzistuoja nemažai metodų, visi jie skiriasi patikimumu, veikimu, poveikiu organizmui, priemonių įvairove ir jų naudojimo būdu. Kuris jų Tau būtų naudingiausias ir priimtiniausias, geriausiai galėtų padėti nuspręsti gydytojas. Tad drauge apsvarstykite visus „už“ ir „prieš“, ir mėgaukitės laisve būti dviese.
Hormoninis metodas

Priemonės, kuriose yra dviejų hormonų, estrogeno ir progestino:

Priemonės, kuriose yra tik progestinas:

Barjerinis metodas . Priemonė: prezervatyvai vyrams.

Vaginalinis metodas. Priemonė: spermicidiniai produktai.

Pasaulyje naudojamos ir kitokios vaginalinio kontracepcijos metodo priemonės – diafragma ir gimdos kaklelio gaubtuvėlis, tačiau Lietuvoje jų nėra.

Vaisingumo atpažinimu pagrįstas metodas. is metodas yra grindžiamas nustatant ovuliacijos dieną pagal ciklo trukmę, taip pat nuolatiniu tam tikrų kūno būklių, tokių kaip bazalinė temperatūra arba makšties gleivės, pokyčių stebėjimu. Pagal šių požymių pokyčius sprendžiama apie vaisingas ir nevaisingas dienas.
Šis metodas turi daug trūkumų, nes ne visada įmanoma nustatyti pokyčius. Pavyzdžiui, bazalinės temperatūros matavimas netenka prasmės, kai dėl įvairių priežasčių karščiuojama. Makšties gleivių pobūdis pakinta sergant makšties uždegimu, dažnai lytiškai santykiaujant. Remiantis klinikiniais tyrimais, šio metodo patikimumas, naudojant viską vienu metu (matuojant bazinę temperatūrą, stebint gleives), gali siekti 80–86,6 procentų, tačiau šis metodas tinka tik moterims, turinčioms reguliarų ciklą, pasiryžusioms kasdien save stebėti bei gimdyti, jei pastotų.