Nėštumo priežiūra

Abejotini nėštumo požymiai (gali būti dėl daugelio kitų priežasčių): padidėjęs seilėtekis, pykinimas, vėmimas, pakitęs jautrumas, apetitas, skonis ir uoslė (nepakantumas kvapams), kintanti nuotaika, mieguistumas, padidėjusi pilvo apimtis, ir pilvo linijos (linija nuo bambos link gaktos) bei krūtų spenelių pigmentacija.Apytikriai nėštumo požymiai (labiau būdingi nėštumui): išnykusios mėnesinės, padidėjusios ir sustangrėjusios krūtys, krekenų išsiskyrimas spaudžiant spenelius, paburkę melsvo atspalvio lytiniai organai (lytinės lūpos, makštis), didesnė nei 37°C bazalinė temperatūra, padidėjusi ir suminkštėjusi gimda, teigiamas nėštumo testas.Tikrieji nėštumo požymiai (objektyviai įrodo neabejotiną nėštumą): vaisiaus judesiai, apčiuopiamos vaisiaus dalys, išklausomi vaisiaus širdies tonai, ultragarsu nustatomas vaisius.

Gemalo kelionė į gimdą1. Implantacija (gemalas įsiskverbia į gimdos gleivinę)
2. Kiaušintakis (vamzdelis jungiantis  gimdą ir kiaušidę)Apvaisinimas įvyksta spermatozoidui susiliejus su kiaušialąste. Lytinių santykių metu įvykus sėklos išsiveržimui (ejakuliacijai), apie 3–5 ml spermos patenka į užpakalinį makšties skliautą. Spermoje būna apie 350 milijonų speratozoidų, kurie juda aukštyn pro gimdos kaklelį link kiaušintakių, kur jie patenka po maždaug 1,5 valandos. kad Gimdoje spermatozoidai išlieka gyvybingi ir geba apvaisinti kiaušinėlį dar 2–3 paras. Dauguma spermatozoidų pakeliui žūva, kiaušintakio ampulinę dalį pasiekia apie 300–500 spermijų, kurių vienas apvaisina kiaušinėlį. Spermatozoidui prasiskverbus pro kiaušinėlio apvalkalą, susilieja abiejų ląstelių branduoliai ir, besidauginant ląstelėms, pradeda vystytis nauja gyvybė – užsimezga gemalas. Per maždaug 3–6 paras gemalas pasiekia gimdos ertmę. Per šį laikotarpį gemalą jau sudaro visa grupė ląstelių, kurios vėliau pasidalins į dvi dalis: vienos jų formuos vaisiaus kūną, kitos – vaisių maitinantį organą placentą. Pasiekus gimdos ertmę, gemalas dar porą dienų neturi patvaraus ryšio su motinos organizmu ir tik po 8–10 dienų nuo apvaisinimo jis įsiskverbia į gimdos gleivinę. Šis procesas vadinamas implantacija. Kol gemalas nesiimplantavo, jis lengvai pažeidžiamas, visi  kenksmingi faktoriai (įvairūs medikamentai, alkoholis, toksinės medžiagos ir kt.) jam yra pražūtingi. Tai reiškia, kad jų paveiktas gemalas žūva ir pasišalina kartu su gimdos gleivine per mėnesines. Taigi, neretai moteris taip ir nesužino, kad buvo pastojusi.
Unikalus vaisiaus ir motinos ryšys. Placenta.

Po implantacijos gemalas ima sparčiai vystytis. Pirmus tris mėnesius jis maitinamas iš trynio maišo, kurį nuo 12 nėštumo savaitės pilnai pakeičia placenta. Placenta yra labai svarbus organas, užtikrinantis labai glaudų ryšį tarp vaisiaus ir motinos. Išvešėję ir sustambėję gaureliai, kuriais gemalas įsiskverbia į gimdos gleivinę, vėliau pragraužia joje esančias kraujagysles, ir motinos kraujas įsilieja į tarpgaurelinius tarpus. Nors motinos kraujas tiesiogiai nesimaišo su vaisiaus krauju, tarp jų vyksta intensyvūs apykaitos procesai: motinos kraujas atneša į vaisiaus kraują deguonį ir maisto medžiagas bei paima, o vėliau pašalina vaisiaus medžiagų apykaitos produktus. Placentos pagalba vaisius kvėpuoja, maitinasi bei pašalina kenksmingus medžiagų apykaitos produktus. Placenta neleidžia infekcijos sukėlėjams patekti į vaisiaus organizmą. Placentoje gaminami įvairūs nėštumo vystymąsi užtikrinantys hormonai. Tame tarpe lytiniai hormonai estrogenai, progesteronas ir chorioninis gonadotropinas, pagal kurio buvimą moters organizme nėštumo testai ir nustato nėštumą.
Berniukas ar mergaitė?

Tiek moteriškoje, tiek vyriškoje lytinėse ląstelėse yra lytį lemiančios chromosomos. Visos moteriškos lytinės ląstelės turi vienodas X lytines chromosomas. Apvaisinant, būsimo vaiko lytį nulemia spermatozoidas, nes maždaug pusė spermatozoidų turi X chromosomą, lemiančią moterišką lytį, o kita pusė – Y chromosomą, lemiančią vyrišką lytį. Susitikus X (chromosomai iš motinos) ir X ( chromosomai iš tėvo) , t.y. vienodoms abiejų tėvų lytinėms chromosomoms, vystosi mergaitė, o susitikus X (chromosomai iš motinos) ir Y (chromosomai iš tėvo), t.y. skirtingoms lytinėms chromosomoms, vystosi  berniukas. Vyro spermoje maždaug po lygiai yra  X ir Y chromosomą turinčių spermatozoidų, todėl abiejų lyčių gimimo tikimybė vienoda.
Kiek trunka nėštumas?

Nėštumas trunka vidutiniškai apie 40 savaičių. Iki 22 nėštumo savaitės nutrūkęs nėštumas, kai vaisius žūva, laikomas savaiminiu persileidimu. Jei vaisius gimsta 22–37 nėštumo savaitę, naujagimis yra neišnešiotas, bet gyvybingas, todėl ypatingos medikų priežiūros sąlygomis gali išgyventi. Kūdikis, gimęs vėliau nei 42 nėštumo savaitę, yra pernešiotas.
Kaip tiksliai apskaičiuoti gimdymo datą?

Gimdymo datą turi nustatyti gydytojas, įvertindamas paskutinių mėnesinių datą, pastojimo datą (jei moteris žino), pirmosios gydytojo apžiūros rezultatą, pirmųjų vaisiaus judesių datą ir ultragarsinio tyrimo duomenis. Todėl stenkis prisiminti ar užsirašyti paskutinių mėnesinių ar/ir galimo pastojimo datą ir kreipkis į gydytoją, kaip tik pasijusi esanti nėščia. Taip pat pasižymėk, kada pirmąkart pajusi vaisiaus judesius.

Tikslus gimdymo datos nustatymas labai svarbu tam, kad gydytojas laiku galėtų suteikti būtinąją pagalbą, kad kūdikis gimtų laiku.

Gydytojas turėtų apžiūrėti besilaukiančią moterį ne vėliau kaip iki 12 nėštumo savaitės, nes šiuo periodu galima pakankamai tiksliai nustatyti nėštumo dydį. Neišnešiotas naujagimis nebūna pilnai subrendęs ir pasiruošęs gyvenimui ne motinos įsčiose, todėl išgyventi gali tik ypatingų medikų pastangų dėka. Pernešiotas naujagimis gali būti labiau traumuojamas gimdymo metu, kenčia maisto medžiagų bei deguonies badą dėl senstančios placentos ir kartais gali net žūti gimdoje.
Kaip auga vaisius?

Skiriami du žmogaus embriono vystymosi etapai: gemalo ir vaisiaus.