Nevaisingumo tyrimas ir gydymas

Jeigu Jūs negalite pastoti ar sėkmingai išnešioti kūdikio, mes pasirengę Jums padėti. Klinikoje turime didelę patirtį tiriant ir gydant nevaisingumo priežastis. Atliksime Jums visus reikalingus hormoninius tyrimus, išmoksite stebėti ir reguliuoti savo vaisingas dienas, stimuliuoti ovuliacią, prailginti nepakankamą liuteininę fazę. Išsiaiškinsime pasikartojančių persileidimų priežastis, skirsime ankstyvą nėštumą palaikantį gydymą.

Keli faktai apie nevaisingumą, kuriuos reikėtų žinoti:

  • nevaisingumas, tai reprodukcinės sistemos sutrikimas, kai šeima negali susilaukti vaikų;
  •  nevaisingumu skundžiasi apie 10 procentų vaisingo amžiaus šeimų;
  • nevaisingas gali būti ir vyras, ir moteris;
  • apie 90 procentų nevaisingų šeimų pavyksta padėti susilaukti vaikų;
  • apvaisinimas mėgintuvėlyje reikalingas tik 5 procentams nevaisingų šeimų.


Simptomai

  • Šeima negali susilaukti palikuonių
  • Šeima negali susilaukti vaikų nesisaugodama apie 2 metus (arba 1 metai, jeigu moters amžiūs 35 metai ir daugiau)

Gydymas
Gydoma pagrindinė liga, kuri yra nevaisingumo priežastis.
Funkciniai kiaušintakių pakitimai gydomi konservatyviai – skiriamas kompleksinis nuo uždegimo apsaugantis, fermentinis, fizioterapinis gydymas, gydomosios  hidrotubacijos ar pertubacijos procedūros (padidintu slėgiu bei specialiai tirpalais plečiama gimda ir kiaušintakiai);
anatominiai pakitimai gydomi chirurgiškai – atliekamos kiaušintakių praeinamumą atstatančios mikrochirurginės, kiaušintakius iš sąaugų išlaisvinančios  videolaparoskopinės, normalų folikulų brendimą kiaušidėse atnaujinančios operacijos.

Endokrininis nevaisingumas gydomas hormonais. Jei nustatomas kokių nors hormonų trūkumas, jų kiekis papildomas atitinkamomis dozėmis, atsižvelgiant į  menstruacinio ciklo fazes. Jei yra kokių nors hormonų perteklius, jų kiekis mažinamas skiriant vaistus.

Imuninio nevaisingumo gydymas yra sunkiausias ir iki galo dar neištirtas. Jeigu moters gimdos kaklelio gleivėse ir kraujyje randama specifinių spermai  antikūnų, skiriamas jautrumą mažinantis gydymas, patariama bent 6 mėnesius neleisti spermai išsilieti į makštį lytiškai santykiaujant, naudoti prezervatyvą.

Paskutinė priemonė gydant nevaisingumą yra dirbtinis apvaisinimas. Jis atliekamas dviem būdais: inseminacija in vivo ir dirbtinis apvaisinimas in vitro.
Atliekant inseminaciją in vivo, moteriai pro gimdos kaklelio išorinę angą į gimdą suleidžiama jos vyro arba donoro spermos. Spermatozoidai susilieja su kiaušialąste moters organizme. Tai gali būti kartojama keletą kartų, kol moteris pastoja.
Atliekant dirbtinį apvaisinimą in vitro, iš moters paimamos kelios kiaušialąstės, iš vyro – sperma, lytinės ląstelės sujungiamos laboratorijoje ant objektinio stiklelio. Apvaisintos ląstelės laikomos specialiose sąlygose ir temperatūroje, kol pasidalina daugybę kartų. Iš kelių apvaisintų ląstelių gaunama keletas embrionų, iš kurių 2-3 įsodinami į gimdos ertmę, o kiti užšaldomi. Embrionai toliau vystosi moters gimdoje iki gimimo.

Patarimai

Labai svarbu matuoti bazalinę temperatūrą. 3-6 mėnesius iš eilės moteris kiekvieną dieną rytą, dar neatsikėlusi iš lovos, 10 min. matuoja termometru kūno temperatūrą tiesiojoje žarnoje, o gautus rezultatus kasdien pažymi specialioje lentelėje. Specialiame grafike pažymimos mėnesio dienos nuo 1 d. iki 31 d. ir temperatūra laipsniais nuo 35oC iki 38oC, suskirstant kiekvieną laipsnį į 10 dalių. Kasdien kruopščiai išmatuota temperatūra atžymima ties atitinkama diena ir laipsniu. Mėnesio gale visi 31 taškai sujungiami tarpusavyje ir gaunama kreivė.
Jeigu mėnesinių ciklas normalus – bazalinės kūno temperatūros kreivė yra dvifazė (iš dviejų dalių): iki ovuliacijos – mažesnė kaip 37oC, po ovuliacijos – didesnė kaip 37oC. Bazalinės temperatūros kreives būtina parodyti gydytojui ginekologui.

Profilaktika

Nevaisingumo profilaktiką reikia pradėti anksti: vaikystėje, paauglystėje, brendimo laikotarpiu. Dažnos vaikų infekcinės ligos gali sutrikdyti lytinių ir endokrininių organų veiklą. Mergaitėms svarbu įdiegti lytinės higienos įgūdžius, supažindinti su lytiniu gyvenimu, jos turi žinoti, kad ankstyvi, atsitiktiniai lytiniai santykiai gali būti lytinių organų uždegimų ir venerinių ligų priežastis. Moterų nevaisingumo profilaktikai svarbus tinkamas ir savalaikis lytinių organų uždegimų gydymas, kova su abortais, darbo ir buities sąlygų gerinimas, sveikas gyvenimo būdas.

Tyrimai

Tiriami abu nevaisingos šeimos sutuoktiniai. Tyrimai trunka ilgai: nevaisingumo priežastis nustatoma tik per kelis mėnesius ar metus.Išsiaiškinama moters artimųjų giminaičių (motinos, seserų) nėštumų eiga, gimdymo komplikacijos, moters vaikystėje ir paauglystėje persirgtos ligos, brendimo sutrikimai, mėnesinių pradžia ir jų pobūdis, lytinio gyvenimo pradžia ir jo sutrikimai ir panašiai.Atliekamas tyrimas per makštį, laboratoriniai (kraujo, šlapimo) bei specialūs tyrimai lytinių organų ūminiams ir poūmiams uždegimams nustatyti. Jei įtariamas kiaušintakinis nevaisingumas, tiriama kiaušintakių būklė, atliekamos dubens rentgeno nuotraukos, nustatoma, ar vyksta ovuliacija kiaušidėse. Tiriamas estrogenų, gestagenų, prolaktino, posmegeninės liaukos išskiriamų hormonų kiekis kraujyje, 17-ketosteroidų kiekis paros šlapime (antinksčių funkcijai įvertinti dėl galimo vyriškųjų

hormonų pertekliaus organizme).

Visuomet atliekama transvaginalinė echoskopija, siekiant įvertinti vidinių lytinių organų anatominę padėtį, kiaušidžių būklę, gimdos gleivinės storį.

Nevaisingumo priežastį nustatyti padeda ir papildomi testai. Atliekant postkoitinį Huhnerio testą, įvertinama spermatozoidų migracija gimdos   kaklelio gleivėse, jeigu postkoitinis testas abejotinas arba neigiamas, atliekamas Kurzroko-Miulerio gimdos kaklelio gleivių ir spermatozoidų   suderinamumo testas. Juo nustatoma, ar spermatozoidai sugeba prasiskverbti į gimdos kaklelio gleives.

Vaizdo rezultatas pagal užklausą „лечение бесплодия“